Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Studijos

 
Filosofijos ir komunikacijos katedra kuruoja tris studijų programas: dvi bakalauro - Pramogų industrijos (valst. kodas 612P96002) ir Renginių inžinerija (valst. kodas 612H11001) ir magistro studijų programą -  Kūrybos visuomenės komunikacija (valst. kodas 621P90005).
Pramogų industrijos – tai universitetinės pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programa, kurios tikslai – suteikti studentams socialinių ir humanitarinių mokslų pagrindus akcentuojant jų prieigas pramogų industrijų atžvilgiu; ugdyti metodologinius ir praktinius gebėjimus bei įgūdžius plėtoti kūrybos veiklas, kūrybą interpretuojant kaip prioritetinę pramogą; ugdyti verslumo gebėjimus, formuoti ekonomines bei vadybines nuostatas pramogų industrijų atžvilgiu, diegti verslios visuomenės sampratą, ugdyti atsakingo pramogų verslo nuostatas, suteikti kūrybos ir pramogų ekonomikos kompetencijas; suteikti komunikacijos pramogų aplinkose kompetencijas, integruotus efektyvios komunikacijos gebėjimus, formuoti kūrybinių sprendimų pramogų kontekstuose komunikacines aplinkas, lavinti komandinius ir asmeninius komunikacijos, bendravimo ir idėjų sklaidos gebėjimus; ugdyti technologines kompetencijas pramogų srityje, lavinti gebėjimus taikyti technologijos žinias kuriant pramogų sektorius; formuoti vertybiškai orientuotus integruotus gebėjimus, siejančius kūrybines, komunikacines, vadybines, technologines kompetencijas, taikytinas pramogų industrijų srityje.
 
Pramogų industrijų studijų programa organizuojama trimis formomis: nuolatinės studijos, nuolatinės studijos (papildomosios) bei ištęstinės studijos.
 
  • Nuolatinės studijos trunka ketverius metus, po kurių suteikiamas kūrybinių industrijų bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
  • Nuolatinės studijos (papildomosios) trunka vienerius metus, po kurių suteikiamas kūrybinių industrijų bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Šios studijos skirtos kolegijų absolventams. Pabaigus šią studijų programą suteikiama teisė stoti magistrantūros studijų programą Kūrybos visuomenės komunikacija.
  • Ištęstinės studijos trunka penkerius su puse metų, po kurių taip pat suteikiamas kūrybinių industrijų bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Renginių inžinerija – tai universitetinės pirmos pakopos (bakalauro) studijos. Ši pirmoji Lietuvoje universitetinė studijų programa rengia specialistus, turinčius integruotas inžinerijos ir kūrybinių industrijų žinias, gebančius savo profesinėje veikloje kompleksiškai spręsti tarpdalykinius inžinerinius renginių organizavimo klausimus, taikyti naujausias elektros, elektronikos ir laikinųjų statinių technologijas. Programos tarpdalykiškumas kuriamas bendradarbiaujant Kūrybinių industrijų, Elektronikos, Statybos, Fundamentinių mokslų fakultetams ir ilgametę patirtį sukaupusiems renginių verslo atstovams.
Renginių inžinerijos studijų programa organizuojama viena forma: nuolatinės studijos
  • Nuolatinės studijos trunka ketverius metus, po kurių suteikiamas renginių inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Kūrybos visuomenės komunikacija – tai universitetinės antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programa, kurios tikslai – suprasti, organizuoti ir valdyti šiuolaikinės visuomenės pokyčius, kurie lemia naujų požiūrių komunikaciją supratimą ir praktinį įprasminimą kūrybingoje žinojimo visuomenėje; žinoti, kaip veikia kultūrinės ir kūrybinės komunikacijos veiksniai santykyje su visuomenės raida, žinių ekonomikos plėtra, daugiakultūriniais kontekstais; gebėti veiksmingai organizuoti komunikacijos sąveikų kompleksinį valdymą, nustatyti strateginę perspektyvą, didinti kūrybingumo ir inovacijų kultūros potencialą bei konkurencingumą.
 
Kūrybos visuomenės komunikacijos studijų programa organizuojama dviem formomis: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos.
  • Nuolatinės studijos trunka vienerius su puse metų, po kurių suteikiamas komunikacijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
  • Ištęstinės studijos trunka dvejus metus, po kurių taip  pat suteikiamas komunikacijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Vadovėlyje supažindinama su skirtingomis filosofinėmis mokyklomis bei estetikos problematikos traktuotėmis. Analizuojama estetikos samprata, pateikiami estetikos apibrėžimai, estetikos terminų sistema, nagrinėjama meno morfologija, pagrindinės estetinės vertybės, parodoma, kaip estetikos raidoje plėtojosi ir kito grožio bei formos sampratos. Nagrinėjama estetinės situacijos visuma, jos komponentai ir estetinių pajautų ypatumai.
Leidinio elektroninę versiją galite rasti paspaudę nuorodą
 
Knygos temos neatsiejamos nuo monografijų Filosofinė poetika bei Tikrovė ir kūryba: kultūros fenomenologijos metmenys. Joje taip pat plėtojama kūrybos tematika, šįsyk socialiniame kontekste. Be to, čia taikoma ir kultūrinės regionalistikos prieiga, plėtota monografijoje Individas istorinėje bendrijoje: kultūrinės regionalistikos apmatai. Šią knygą nuo ankstesniųjų skiria ne tik tematikos posūkis, ne tik naujos teorinės (sociologijos ir komunikacijos) perspektyvos, bet ir minčių dėstymo būdas: nors kai kurios knygos temos gimė diskutuojant su tam tikrais sociologais (R. Florida), filosofais (M. Horkheimeriu ir T. W. Adorno), medijų (M. McLuhanu) ir komunikacijos tyrinėtojais (J. D. Petersu), knyga nėra skirta vien aptarti šių ar kitų teoretikų pažiūras, su lupa žvalgantis po jų tekstus. 
Leidinio elektroninę versiją galite rasti paspaudę nuorodą.
Monografijoje nagrinėjamas individas kaip istorinės bendrijos dalyvis. Pateikiami kultūrinės regionalistikos apmatai. Regionas traktuojamas kaip istorinė, socialinė, estetinė, moralinė teritorija, kurią individas įdirba savo egzistencine kūryba. Ši mintis persmelkia knygoje nagrinėjamus klausimus: individo laisvės ir atsakomybės, istorinio vaizdijimo, kultūrinės istorikos, civilizacijų sandūros, istorinio ugdymo, tautinio sambūvio, grožio istorinėje visuomenėje. Keliamos idėjos iliustruojamos pavyzdžiais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos.
Leidinio elektroninę versiją galite rasti paspaudę nuorodą.
Dešimties savaičių trukmės profesinėje praktikoje studentai renka bei apibendrna informaciją apie konkrečios kūrybinės įmonės arba organizacijos veiklos specifiką, atlieka pagrindinių jos veiklos krypčių bei formų analizę, atlieka praktikos objekto organizacinės struktūros tyrimą, pateikia savo išvadas apie organizacijos efektyvumą ir rengia verslo siūlymus objekto veiklos maksimizavimui.
 
Praktikos tikslai:
  1. ugdyti analitinio darbo įgūdžius;
  2. susieti teorines žinias su praktine situacija;
  3. mokyti savarankiškai surasti ir atsirinkti reikiamą, paskirtai praktikos užduočiai, literatūrą;
  4. mokyti rinkti ir apdoroti reikalingus duomenis, atlikti stebėjimus, analizuoti gautus duomenis ir juos apibendrinti;
  5. aiškiai reikšti mintis prisilaikant kalbos kultūros reikalavimų;
  6. savarankiškai pateikti išvadas, kurios būtų loginė darbo tąsa;
  7. apipavidalinti praktikos ataskaitą pagal studijų darbų įforminimui keliamus reikalavimus (tekstą, citatas, surinktus ir apdorotus duomenis, literatūrą ir šaltinius).
Praktikos uždaviniai:
  1. Susipažinti su įmonės vidaus taisyklėmis, veiklos kryptimis, vizija, misija, tikslais, vertybėmis ir normomis.
  2. Ištirti organizacinės struktūros komunikacijas ir jos padalinių funkcijų, pareigybių pobūdį įmonės veiklos aspektais bei įvaizdžio formavimo procese.
  3. Ugdyti darbo komandoje įgūdžius, gebėti suformuoti konkretaus padalinio, jo vadovo, pavaldinio taip pat funkcinio darbuotojo realią užduotį pramogų industrijos erdvėje, grindžiant kūrybos ir komunikacijų principais, pasirinktam prognozuojamam laikotarpiui.
  4. Atlikti įmonės (verslo/produktų) kūrybos ir komunikacijų portfelio tyrimą ir įvertinti įmonės būklę jos artimiausių konkurentų/partnerių atžvilgiu.
  5. Atlikti įmonės atskirų technologinių ar/ir organizacinių procesų analizę ir įvertinimą kūrybiniais komunikaciniais aspektais.
  6. Išanalizuoti kelerių paskutiniųjų metų įmonės veiklas, koncentruojantis į pagrindinės veiklos aspektus, susijusius su kūryba ir komunikacijoms bei pramogų industrija.
  7. Įvertinti įmonės galimas efektyvumo didinimo kryptis, grindžiant tyrinėtais rodikliais.
  8. Ištirti kūrybos veiksnių galimą poveikį tiriamajai įmonei ir įvertinti siūlomus įmonės strateginius pasirinkimus.
  9. Atlikti įmonės komunikacijų ir kūrybos procesų analizę ir vertinimą.
  10. Įvardinti studijose įgytas žinias ir gebėjimus padėjusius praktikos atlikimui bei žinias ir gebėjimus, kurių trūko sėkmingam praktikos atlikimui.
    • Puslapio administratoriai:
    • Eivina Staniulytė
    • Vaida Nedzinskaitė
    • Agnė Kaminskaitė
    • Eivina Staniulytė
    • Diana Pachomovaitė
    • Vita Urbelionytė Šlekienė
    • Angelė Tamulevičiūtė
    • Justas Nugaras
    • Veronika Cicėnaitė
    • Tautvydas Parapinavičius
    • Ana Luisa Monse
    • Justė Kareivaitė