Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Kūrybinės industrijos ir technologijų mokymas LinkMenų fabrike

Vilniaus miesto technologijų mokytojų metodinė taryba kartu su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu LinkMenų fabrike sausio 5 d. organizavo praktinį seminarą, skirtą technologijų mokytojams. Į seminarą susirinko daugiau kaip penkiasdešimt technologijų mokytojų iš Vilniaus mokyklų.
 
Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė savo pranešime „Kūrybinės industrijos kaip technologijų dalyko objektas“, akcentavo kūrybinių industrijų svarbą ir vaidmenį šiandieniniame technologijų mokyme. Fakulteto prodekanė dr. Viktorija Žilinskaitė-Vytienė dėmesio skyrė galimam fakulteto ir mokyklų bei technologijų mokytojų bendradarbiavimui. Aktualia informacija su mokytojais dalinosi  ir  VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė  Valerija Bernotienė.  Seminaro metu mokytojai taip pat buvo išsamiai supažindinti su LinkMenų fabriko erdvėmis ir veikla.

Atvira paskaita studentams

Vasario 21 d. Vilija Liutkevičienė (Papyrus Lietuva) skaitė KIF studentams paskaitą, kurios metu pasakojo studentams apie knygų leidybą ir popierių, t.y. koks svarbus yra popieriaus pasirinkimas vienam ar kitam užsakymui. Tačiau svarbiausiu paskaitos akcentu tapo filmas "How to make a book with Steidl" (88min.), kurio pagalba studentai sužinojo daug įdomių niuansų apie šią industriją, o ypatingai vieną vokiečių leidėją - Gerhard Steidl.
 
Daugybė menininkų, kurdami savo knygas, pasitiki tik Steidlu ir vadina jį spausdinimo karalium.
 
„Galite tikėti ar netikėti, bet aš prižiūriu kiekvieną lapą spaudos mašinoje. Kiekvieną savo kūdikį – knygą – apgaubiame ypatingu meistriškumu ir patyrimu. Dauguma pasaulyje gaminamų knygų yra pramonės objektai, mano knygos – priešingai. Mes nenaudojame tokios pat popieriaus rūšies ir vienai, ir kitai knygai, nekartojame to paties dydžio ir nenustatome kainos ribų. Viskas gaminama individualiai, standartų nėra.“
 
Menininkai, su kuriais susitiksime filme – Robert Frank, Joel Sternfeld, Karl Lagerfeld, sėkmingiausias leidėjo autorius Gunter Grass bei kiti, taip pat - išsiskiriantys, įtakingiausi, talentingi.
 
Jų fotoaparatai fiksuoja žmogaus prigimties syvus, keičia fotografijos istoriją.
Jų pasaulis be popieriaus neprasmingas, o ką tik išspausdintos knygos kvapas geriausias kvapas pasaulyje. Tai fotografijos poetai, kurių kalbą Steidlas supranta be žodžių.
 
Iš pradžių troškęs taip pat tapti fotografu, Gerhardas Steidlas šiandien - ir spaustuvininkas, ir leidėjas tuo pat metu.
 
Spaudos subtilybių jis išmoko dirbdamas – žinovų surasdavo visur. Eksperimentui ar bandymui nepavykus, Steidlas nepasiduodavo: „jeigu kas nors nepatinka, pradėk iš naujo, viską apversk aukštyn kojom ir atrask naują spausdinimo formulę“.  Nauji dažo ir popieriaus deriniai taip gimsta kiekvieną kartą. Šiandien visos technologijos, reikalingos knygai, yra po vienu leidyklos stogu. Knygos sumanymui aptarti – tik tikras popierius, tik tikras rašiklis ir žirklės.
 
Gerhard Steidl asmenybei apibūdinti puikiai tinka lėktuvo metafora: „Jeigu kuriate knygą kartu su Steidlu, verčiau iš anksto liaukitės laikyti save rimtu fotografu. Įsivaizduokite, kad esate lėktuvo pilotas, artėjantis prie Niujorko. Jūs žinote, kad negalite kaipmat nusileisti, todėl sukate ratus. Kai baigiasi degalai ir kyla rimtas pavojus bet kurią akimirką lėktuvui sudužti, galite šūktelėti - Steidlas padės saugiai nusileisti. Kai nusileisite, neabejokite - būsite vienintelis lėktuvas. Jis skubiai pripils degalų, ir galų gale išeisite su nauja, tviskančia knyga rankose.“
 
Šio filmo sumanymas gimė po trijų dienų kelionės su fotografu Robertu Franku ir jo leidėju: pašėlęs lėkimas pirmyn ir atgal, knygos ir žmonės, vaizdai ir pokalbiai pasirodė verti dokumentinio filmo ir pasaulio auditorijos, šiandien – Jūsų.

Paskaitos apie tautiškumą globalizuotame pasaulyje

VGTU Kūrybinių industrijų fakultete vasario 24 dieną ir kovo 3 dieną paskaitas skaitė profesorius Libertas Klimka.
 
Istorinis laikas tautiškumo ir pilietiškumo sąvokoms bei jų santykiui suteikia skirtingą ir besikeičiantį reikšmingumą pasaulinės politikos arenoje. XX a. pabaigoje įvykę totalitarinių imperijų griūtys atnešė antrąją nacionalinių valstybių kūrimosi bangą, įrodžiusią tautiškumo gyvybingumą ir jėgą. Europos Sąjungoje tokie procesai vyksta ir mūsų dienomis.
Šios  paskaitos – diskursas apie tai, kokia galėtų būti Lietuvos valstybės pagrindų stiprinimo strategija šiandien. Ar tautiškumas, diegiamas visuomenės edukacijoje kaip etninė kultūra, tam jau prarado reikšmę? Ir kokia apskritai yra tautinių valstybių ateitis? Ar jos ištirps globalizuoto pasaulio erdvėje, ar taps spalvingais kultūros žiedais ekonominiu bei teisiniu aspektais integruotoje Europos valstybių bendrijoje? Ryšium su šia dilema aptariami ir švietimo uždaviniai Lietuvoje. Išvadose teigiama, kad etninės kultūros stiprinimas – valstybinės reikšmės užduotis, kuri privalo būti efektyviai sprendžiama švietimo ir kultūros įstaigų pastangomis. O kaip tai šiandien reflektuojama visuomenės sąmonėje? Teiginiai iliustruojami sostinės viešųjų erdvių meninės raiškos pavyzdžiais.

Paskaitoje su aktore Kimleigh Smith

Lietuvą, europiniui savo monospektaklio “T-O-T-A-L-L-Y!” pristatymui pasirinkusi populiari Holivudo aktorė bei režisierė Kimleigh Smith, kovo 8 dieną viešėdama Kūrybinių industrijų fakultete su studentais pasidalino be galo jautria ir įkvepiančia savo gyvenimo istorija.
 
Be to, jog daugelis iš mūsų ją prisimena iš tokių kino filmų kaip “Princesės dienoraštis”, “Blogi žodžiai” bei Holivudo serialų „Mentalistas”, „Ligoninės priimamasis”, „Kaulai”, “Įstatymas ir tvarka: Los Andželas”, K. Smith skaito motyvuojančias paskaitas žymiausiuose JAV universitetuose bei yra aktyvi kovos su seksualine prievarta šalininkė.
 
Aktorės kelias į sėkmę nebuvo tiesus – jai teko patirti daug nuosmukių bei nesėkmių, kol tapo tuo, kuo ji yra dabar.
 
Savo pirmuosius 10 gyvenimo metų Kimleigh praleido Japonijoje – šalyje, kuri jai iki šiol yra artima širdžiai. Vėliau ji persikėlė į Kanzasą, kur ir baigė vidurinę mokyklą. Besiklausydama asmeninio edukacijos mentoriaus patarimų, kurie nebuvo itin tinkami jos asmenybei, ji įstojo į universitetą ir įgijo psichologijos bakalaurą. Nepaisant psichologo profesijos, ji slapčia vis dar puoselėjo svajonę tapti šokėja. Dėl šios priežasties po studijų persikėlusi į Čikagą ji pradėjo aktyviai siekti šio tikslo ir šoko net keliose prestižinėse Čikagos šokių studijose, tokiose kaip “Gus Giordano Dance” bei “Joel Hall Dance”, o po kelių metų ji išmėgino save ir vaidyboje – sudalyvavo filmo aktorių atrankoje ir buvo pasirinkta svarbioms rolėms. Nuo to laiko ji atrado savo pašaukimą ir niekada nebežvelgia atgal.
 
Anot aktorės, svarbiausia niekada neprarasti vilties ir žinoti, jog esi nuostabus. 

Trumpas linksmas vaizdinis nediskriminavimo kursas būsimiems lyderiams

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Viešųjų ir užsienio ryšių specialistas Valdas Dambrava, kovo 14 d. Kūrybinių industrijų fakultete su studentais bei fakulteto svečiais dalinosi savo įžvalgomis ir patarimais nediskriminavimo tema.
Paskaitos metu auditorija ne tik plačiai ir daug sužinojo apie lygių galymybių ir diskriminacijos apraiškas Lietuvoje ir pasaulyje, bet išvydo ir daug tragikomediškos vaizdinės medžiagos – reklaminių plakatų bei internetinių svetainių pavyzdžių, kuriuose drastiškai pažeidinėjamos lygios teisės, akivaizdžiai pastebimos moterų, kitų rasių diskriminacijos apraiškos.
Klausytojai taip pat drauge su lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovu diskutavo apie kai kurių reklamų tinkamumą bei gyvai sprendė realių pavyzdžių ir situacijų atitikimą Lietuvoje galiojantiems įstatymams ir teisės aktams.

 

David Parrish - apie spalvotus marškinėlius ir švarkus

Balandžio 11 d. tarptautinio dėmesio susilaukęs kūrybinių industrijų atstovas, konsultantas bei autorius David Parrish (http://www.davidparrish.com/) pasakojo apie tai, kaip gražias kūrybines idėjas aprengti verslo strategijomis! Paskaita ir diskusija vyko anglų kalba.

Autorius aktyviai važinėja po pasaulį, pristatinėja savo knygas, o paskutinioji yra išversta ir į lietuvių kalbą: 

http://www.davidparrish.com/wp-content/uploads/2014/05/Lithuania-eBook-file-compressed.pdf
 
 

Eurovizija ne per televiziją: tai, ko nemato žiūrovas

Visi, kam įdomi muzikos industrija, susirinko VGTU Kūrybinių industrijų fakultete balandžio 13 d.
 
Sparčiu žingsniu artėjant tarptautiniam muzikiniam konkursui "Eurovizija 2017", VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas kvietė į diskusiją su nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos prodiuseriu Lauru Lučiūnu.

Prodiuseris pasidalino savo patirtimi, įgyta dirbant su šiuo milžinišku renginiu ir atskleidė, kaip vis gi atrodo ta Eurovizijos virtuvė - tai, kas lieka už kadro.

Štutgarto Medijų universiteto dėstytojas Oliver Curdt supažindino kūrybininkus su garso dizainu

Balandžio 5-7 dienomis, VGTU Kūrybinių industrijų fakultete, Kūrybos verslo ir komunikacijos katedros lektoriaus Mariaus Salyno kvietimu lankėsi  Štutgarto Medijų universiteto profesorius Oliver Curdt.
Profesorius vizito metu lankėsi „Linkmenų fabrike“, skaitė paskaitas apie muzikos ir garso technologijas fakulteto studentams.

Tačiau po dvi valandas trunkantys seminarai neprailgo - teorinė informacija buvo iliustruota gerai žinomų filmų, tokių kaip "Matrica" (angl. The Matrix) , "Migla" (angl. The Mist) bei jau kultu tapusio serialo "Bręstantis Blogis" (angl. Breaking Bad) garsine analize.

„Semioturas“ kūrybiškai

VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas jungėsi prie iškilaus mokslininko Algirdo Juliaus Greimo gimimo dienos sukakties paminėjimo ir balandžio 25 d. organizavo atvirą paskaitą, susitikimą ir diskusiją „Semioturas kūrybiškai. Algirdui Juliui Greimui -100“.
 
Dalyvavo:
Giedrė Smolskaitė (Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras)
Miglė Anušauskaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Ksenija Kazarina (Klaipėdos universitetas)
Miglei Anušauskaitei, kaip būsimai komiksų knygos apie A. J. Greimo semiotiką autorei, teko užduotis „palengvinti“ diskusiją, tad renginio dalyviai turės galimybę išvysti jos kūrinio ištraukas.
 
2017 m. sukanka 100 metų, kai gimė profesorius Algirdas Julius Greimas, vienas iš žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, kalbininkas, mitologijos tyrinėtojas ir eseistas. 1944 m. lietuvių mokslininkas su šeima emigravo į Prancūziją, kur tęsė natūralių ir dirbtinių kalbų, kaip ženklų sistemų, tyrinėjimus semantiniu, sintaksiniu ir pragmatiniu aspektu. Apsigynęs habilituoto daktaro disertaciją Sorbonoje, dėstė prancūzų filologiją Aleksandrijos, Ankaros ir Stambulo universitetuose. 1965 m. pradėjo vadovauti semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla.

Darbas TV: kaip gimsta laidos, prodiuseriai ir žvaigždės

Gegužės 10 dieną VGTU Kūrybinių industrijų fakultete viešėjo ir atviros paskaitos metu kadrinio ir užkadrinio darbo patirtimis, naudingais ir profesionaliais patarimais būsimiems kūrybinių industrijų specialistams dalinosi žinomas žurnalistas, prodiuseris, populiarių TV laidų vedėjas, kūrybinės agentūros vadovas Edvardas Žičkus.  
Ypač šiltos ir įdomios paskaitos metu visi susirinkusieji ir besidomintys televizijos verslu bei kūrybinėmis industrijomis, išgirdo tai, kas nepatenka į svečio laidas TV ekranuose.  Kaip pralaužti ledus kalbinant pasaulinio garso žvaigždę? Kaip kanalams yra parduodamos laidos? Kaip planuojamas biudžetas TV laidoms? Koks labiausiai autoriui įsiminęs interviu? Ir netgi kaip atrodo nepavykęs interviu? Kokie yra pirmieji žingsniai televizijoje, ir ką reikia suorganizuoti, kad gautum darbą TV laidoje. Gražus pokalbis, paskaitos dalyvių klausimai ir nuoširdūs bei įdomūs Edvardo Žičkaus pasakojimai  kūrybininkams atskleidė kaip visgi gimsta laidos, prodiuseriai ir žvaigždės.
 
Paskaitos transliaciją galite pamatyti čia https://www.youtube.com/watch?v=PuY9puFanI0

Seminaras su komunikacijos eksperte iš Ukrainos A. Nuržynska

Gegužės 11 d. vyko seminaras su komunikacijos eksperte iš Ukrainos Anastasija Nuržynska. A. Nuržynska - (www.linkedin.com/in/nurzhynska) komunikacijos specialistė, dirbanti kultūros ir kūrybinių industrijų srityje, turinti patirties vykdant tarptautinių ir vyriausybinių organizacijų, tarp kitų ir ES, UNICEF, Pasaulio banką ir kt., komunikacijos kampanijas. Šiuo metu A. Nuržynska dirba ES Rytų partnerystės programos „Kultūra ir kūrybiškumas“ komunikacijos vadove.
 
Seminare nagrinėtos temos: kultūros projektų komunikacija: teorija ir praktika, komunikacijos ir sklaidos strategijos: ES programa „Kūrybiška Europa“.
    • Puslapio administratoriai:
    • Diana Pachomovaitė
    • Vita Urbelionytė Šlekienė
    • Angelė Tamulevičiūtė
    • Justas Nugaras
    • Veronika Cicėnaitė
    • Tautvydas Parapinavičius
    • Ana Luisa Monse